Medicina ir sveikata kelionėje

  - siūlo Jums įsigyti lėktuvų bilietus vienoje pažangiausių lėktuvų bilietų rezervavimo sistemų Baltijos šalyse. Greita, paprasta ir pigiau!



Specialios bilietų kainos

Vilnius - Londonas - nuo 111,-
Vilnius - Amsterdamas - nuo 277,-
Vilnius - Maskva - nuo 281,-
Vilnius - Miunchenas - nuo 288,-
Vilnius - Briuselis - nuo 317,-
Vilnius - Paryžius - nuo 317,-
Vilnius - Kopenhaga - nuo 324,-
Vilnius - Dublinas - nuo 335,-

Nurodyta aviabilieto kaina 1 asmeniui su oro uosto ir kitais privalomais mokesčiais.

Daugiau specialių kainų čia

Dienos pasiūlymas



Dienos klausimas

Ar žinote kaip pirkti lėktuvų bilietus internetu?

Taip, visada perku
Taip, bet tik rezervuoju
Žinau, bet dar nepirkau
Nežinau

Kur įsigyti lėktuvų bilietus?

Avia.lt - tai moderni lėktuvų bilietų bei viešbučių paieškos ir užsakymo sistema internetu. Kiekvienas vartotojas  gali savarankiškai pasirinkti kelionės laikus ir kainas.

- portale įdiegta automatinė bilietų rezervavimo sistema, leidžianti iš karto rasti ir rezervuoti tinkamą skrydį iš/į bet kurį oro uostą.

Star1 Airlines - lietuviška pigių skrydžių bendrovė, didelį dėmesį skirianti paslaugų kokybei. Svarbiausia - asmeninis dėmesys kiekvieno keleivio poreikiams!

Skrendu.lt - tai pats patogiausias būdas įsigyti aviabilietus ir keliones internetu! Todėl ne veltui mes skanduojame - vienas, du ir skrendu!

Skrisk.lt - patogi aviabilietų rezervavimo sistema per trumpiausią laiką leidžianti rezervuoti lėktuvo bilietą į bet kurį pasaulio oro uostą.

Geriausios bilietų kainos

Nemokami patarimai e-paštu

Pagrindiniai 7 patarimai kaip įsigyti lėktuvų bilietus už mažiausią kainą.

Užsisakykite naujienas ir specialius pasiūlymus e-paštu ir patarimus atsiųsime nemokamai !

*E-pašto adresas:

Medicina kelionėje - atmintinė keliautojui


10 Auskinių taisyklių, kad kelionė būtų saugi


  1. Gera apsauga nuo uodų ir vabzdžių;
  2. Gera maisto ir geriamojo vandens higiena;
  3. Jokių nesaugių santykių;
  4. Nesimaudykite tropiniuose vandenyse;
  5. Nevaikščiokite basomis kojomis;
  6. Gera apsauga nuo saulės ir karščio;
  7. Gerai sukomplektuota vaistinėlė;
  8. Pasiimkite visas paskirtas tabletes maliarijos profilaktikai;
  9. Žinokite savo šalies ambasados adresą;
  10. Prieš kelionę kreipkitės gydytojo patarimo ir imkitės visų atsargos priemonių.

GERA APSAUGA NUO UODŲ IR VABZDŽIŲ

Kruopštus atsargumo priemonių, padedančių apsisaugoti nuo odų įkandimo, laikymasis gali žymiai sumažinti riziką užsikrėsti maliarija.

Penkios auksinės geros apsaugos nuo uodų taisyklės

  • Ištepti atviras odos vietas uodų repelentais;
  • Dėvėti odą uždengiančius drabužius;
  • Būti nuo uodų apsaugotose vietose (kondicionuojamo oro patalpose, teritorijose, pridengtose tinkleliais nuo vabzdžių);
  • Naudoti tinklelius nuo uodų;
  • Naudoti aerozolius, garintuvus, smilkstančias spirales.

Kiekviena apsaugos priemonė sustiprina apsaugos poveikį

Apsisaugoti nuo uodų ir musių įkandimų yra labai svarbu, nes šie vabzdžiai gali platinti ligas. Tai ypač svarbu, kai kalbama apie galimus maliarijos atvejus, kurių išvengti padeda apsauga nuo uodų, pritaikyta pagal situaciją . Aišku, nuo visų įkandimų sunku apsisaugoti , tačiau į apsaugą nereikėtų aplaidžiai žiūrėti:: kuo daugiau įkandimų, tuo daugiau galimybių užsikrėsti.

Naudingos taisyklės

Varginančių vabzdžių galima išvengti, būnant toliau nuo užsistovėjusio vandens, griovių ir vandens kanalų bei pasirenkant tinkamą vietą miegoti. Po saulėlydžio reikėtų vengti patalpų, neapsaugotų nuo uodų. Nuo saulėlydžio iki ankstyvo ryto maliarijos užkrato nešiotojai būna ypač aktyvūs. Būdami lauke, ypač tuo dienos metu, kai uodai aktyvūs, žmonės turėtų dėvėti kuo daugiau kūną uždengiančius drabužius. Tai - ilgarankoviai, platūs marškiniai ir palaidinukės, ilgos kelnės ir kojinės. Uždengtos kūno dalys paprastai yra apsaugotos nuo uodų įkandimo, jei audinys nėra per plonas. Šiam tikslui labai tinka linas, kuris yra tankiai suaustas, tačiau su juo nekaršta. Neuždengtas odos vietas galima apsaugoti naudojant uodus atbaidančius skysčius arba kremus. Juose yra aliejų arba tokių cheminių medžiagų, kaip DEET, N,N-dietil-m-toluamidas, arba dimetiljtalatas. Šių nuo uodų apsaugančių medžiagų poveikis gali būti įvairus.


HIGIENOS PATARIMAI KELIONĖS METU


Vanduo

Atostogautojai šalyse, kuriose vandens higiena yra abejotina, turėtų negerti vandens iš čiaupo arba nevirinto vandens iš kitų šaltinių. Paprastai saugu gerti pramoniniu būdu išpilstytus ar virintus gėrimus, pvz., kavą ir arbatą. Gazuoti gaivieji gėrimai yra saugesni už negazuotus. Ilgesnių kelionių metu, pratinantis prie vietos vandens ir gėrimų, kartais sunku išvengti viduriavimo. Geriausias ir saugiausias būdas užtikrinti, kad vanduo bus geras, – reguliariai jį virinti. Verdančiame vandenyje paprastai nelieka užkrečiamų mikrobų, kadangi virimo metu žūva bakterijos, amebos ir hepatito A virusai. Daugelis Azijos viešbučių, svečiams paprašius, pateikia virinto vandens, kurį galima gerti ir naudoti dantis valyti. Jei nėra kitokio, galima naudoti karštą vandenį iš čiaupo J Vanduo palaikomas, kad atvėstų. Jis iš dalies pakeičia virintą vandenį. Ledukai nepavojingi sveikatai tik tada, kai nepavojingas vanduo, iš kurio jie pagaminti. Ledukų geriau nedėti į gėrimus, jei nežinoma, ar jie visiškai nepavojingi . Gėrimus galima atvėsinti, visą stiklinę įstačius į ledą.

Vanduo pradedamas valyti pasirinkus kuo švaresnį šaltinį. Tai greičiausiai bus iš čiaupo, šulinio, lietaus ar šaltinio vanduo. Įprastomis sąlygomis reikėtų vengti vandens iš atvirų telkinių. Jei nėra galimybių vandenį užvirinti, jį reikia filtruoti ir valyti cheminiu būdu. Kad pašalintume plaukiojančias daleles kaip filtras gali būti naudojamas kelis kartus sulenktas tankus medvilninis audinys. Geriau būtų naudotis parduodamasis filtriniais siurbliais, nors jie yra brangūs ir turi būti reguliariai valomi. Šios priemonės iš vandens pašalina beveik visus mikrobus. Kai kurios jų yra impregnuotos sidabru, o tai – papildomas antibakterinis poveikis. Cheminė dezinfekcija – tai lengvas naudoti ir labai efektyvus vandens valymo būdas. Ji taip pat galima norint išsaugoti jau išvalytą vandenį. Sidabro nitratas yra beskonis ir patikimai veikia dvi valandas. Tačiau jo poveikis amebų pūslelėms – ribotas. Dažniausiai naudojama dezinfekcijos priemonė – chloras. Jis labai efektyviai naikina bakterijas ir kai kuriuos virusus, tačiau amebų pūsleles paveikia tik tada, kai jo koncentracija yra dešimt kartų didesnė. Vandenį tris dienas reikia laikyti tamsioje vietoje,- norima sunaikinti šistosomatozes, trematodus, sukeliančius bilharciozę.

Maistas

Šalyse, kuriose nepakankamos higienos sąlygos, pirktas maistas laikomas kaip galimai užkrečiamas. Jei tik įmanoma, valgyti reikėtų tik šviežiai nuvalytą ir pagamintą maistą. Daugelyje tropinių šalių dirvožemis tręšiamas žmonių fekalijomis. Dėl to vaisius ir daržoves būtina bent jau kruopščiai nuplauti muilu ir vandeniu ir nuskalauti. Geriausia tai daryti naudojant chloruotą vandenį (trigubos koncentracijos, jei lygintume su gėrimui ruošiamu vandeniu!). Reikia visiškai vengti ir nevalgyti žalios mėsos ir žuvies, taip pat iš nevalytų daržovių pagamintų salotų. Jei dėl socialinių priežasčių esate priversti valgyti salotas, nepagailėkite ant jų užpilti acto ar citrinos sulčių, nes tai gali šiek tiek sumažinti užkrato riziką. Nepasterizuotą pieną reikėtų arba užvirinti, arba jo vengti.
Dabar trumpai aptarsime kai kuriuos maisto produktus ir gėrimus, kurie gali būti rekomenduojami valgyti, abejotini arba visiškai vengtini. Galima pateikti kelis tinkamos mitybos principus. Nereikia net sakyti, kad kelionės ir vietos sąlygomis maistas yra visiškai skirtingas.

Rekomenduojama:
  • visas šviežiai ir karštai pagamintas maistas (pvz., gerai išvirta ar iškepta liesa mėsa, bulvės, makaronai, ryžiai, sriubos, taip pat pupelės, žirniai, svogūnai, kt.);
  • nulupami vaisiai (pvz., apelsinai, bananai, mango vaisiai, ananasai, kokosai);
  • arbata ir kava, pramoniniu būdu pagaminti gaivieji gėrimai ir mineralinis vanduo;
  • prieskoniai ir esencijos (pipirai, čili, druska, karis, actas, augalinis aliejus);

Abejotina :
  • vištiena, žuvis, kiaukutiniai, krevetės, vėžiai, moliuskai;
  • visų rūšių pieno produktai (šviežias pienas, jogurtas, sūris, varškės sūris);
  • šaldytas maistas (galėjo būti nutraukta šaldymo grandinė!);

Visiškai vengtina:
  • žalia mėsa arba žalia žuvis (pvz., austrės)
  • žalias, šaltas, pasenęs maistas, kumpis, dešra, salotos
  • riebus maistas (pvz., bulvių salotos su majonezu, kiaušinių sumuštiniai)
  • ledo kubeliai, ledai ir šerbetas, atvirai šaldomi gėrimai iš nepramoninių šaltinių.
  • plastikinėse pakuotėse laikomas maistas, pvz., supjaustyti vaisiai


AIDS

AIDS pirmą kartą buvo diagnozuota JAV 1981 m. Retroviruso infekcija (ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas) pažeidžia žmogaus imuninę sistemą. Dėl to prasideda įvairios ligos, paprastai nekeliančios jokios grėsmės. Šios ligos – tai atsitiktinės infekcijos. ŽIV užkrečia tam tikrus limfocitus, svarbias antikūnų ląsteles, ir sunaikina juos. Kai sunaikinamas tam tikras limfocitų kiekis, kyla vis daugiau atsitiktinių infekcijų, jos ūmėja, ir galiausiai nuo jų mirštama.

ŽIV gali būti perduodamas seksualinių santykių metu, per kraujo produktus ir nėštumo bei gimdymo metu. Visame pasaulyje pats dažniausias užkrato šaltinis – tai heteroseksualūs santykiai, nes homoseksualūs santykiai Afrikoje ir Azijoje, skirtingai nei Vakarų pasaulyje, nėra tokie įprasti. Labiausiai paveikta amžiaus grupė – tai žmonės nuo 25 iki 44 metų. Dažniausios elgesio formos, platinančios ligą, – tai dažnas seksualinių partnerių keitimas ir tos pačios narkomanų naudojamos adatos. ŽIV neplinta įprasto socialinio kontakto metu. Nors pastaraisiais metais naujų infekcijų skaičius Vakarų pasaulyje kiek sumažėjo, Azijoje ir Afrikoje jis labai išaugo. Panaši tendencija prognozuojama ir Pietų Amerikoje. Šiuo metu negalima spekuliuoti socialinėmis ir medicininėmis pasekmėmis, kurias ši infekcija gali sukelti daugelio besivystančių šalių gyventojams.


ŠISTOSOMATOZĖ

Šistosomatozė (bilharciozė) yra paplitusi daugelyje tropinių ir subtropinių šalių. Ja užsikrėtę mažiausia 200 milijonų žmonių. Ironiška, tačiau užsikrėtusių žmonių nuolat daugėja, nes ligos plitimą skatina drėkinamųjų kanalų ir užtvankų statyba, o tai labai svarbu besivystančioms šalims. Infekciją sukelia vadinamieji kraujo trematodai, gyvenantys pūslės arba žarnyno venose. Šios kirmėlės padeda daug kiaušinėlių, kurie išsiskiria su šlapimu ar išmatomis. Patekusios į vandenį, lervos išsirita iš kiaušinėlių ir puola tam tikras vandens sraigių rūšis. Jų viduje jos toliau vystosi į vadinamuosius cercariae, torpedos formos darinius, laisvai plūduriuojančius vandens paviršiuje ir ieškančius naujo nešiotojo (žmogaus arba gyvūno). Jei stovinčiame ar tekančiame vandenyje suranda auką, įsiskverbia per odą ir pirmiausia patenka į kepenis, tada - į pūslės ir žarnynų venas, kur tampa suaugusiomis kirmėlėmis. Suaugusios kirmėlės gyvena iki 15 metų, o jų nešiotojas gali užkrėsti bet kurį vandens telkinį, jei jame yra reikalingų kraujo trematodams sraigių.

Tipiški chroniškos bilharciozės simptomai - tai kraujas šlapime arba išmatose. Daugelį metų besitęsianti infekcija taip pat gali sukelti kepenų sutrikimus. Pirmą kartą užsikrėtusiam žmogui niežti odą, pakyla temperatūra, nes taip organizmas reaguoja į per odą besiskverbiančius cercaria. Pagrindinis būdas apsisaugoti nuo infekcijos -visiškai vengti odos kontakto su vandeniu infekcijos zonose. Jei visgi užsikrečiama bilharcioze, medicinos gydymas suteikia daug galimybių pasveikti.


UŽSIKRĖTIMAS PARAZITAIS

Daugelis besivystančių šalių gyventojų savo virškinamajame trakte nešioja mažiausiai vienos rūšies parazitų ir nebūtinai serga. Tačiau retais atvejais šie žarnynų "gyventojai" gali sukelti rimtas ir net mirtinas ligas. Keliaujantys į tokias vietoves, asmenys visada rizikuoja užsikrėsti, nes net prabangūs restoranai perka maistą vietiniuose turguose, o kai kurių užkrato formų neįmanoma saugiai pašalinti. Maždaug 600 milijonų žmonių visame pasaulyje yra užsikrėtę nematodais. Šie parazitai gyvena plonojoje žarnoje, kur minta nešiotojo krauju. Kiekviena tokia kirmėlė kasdien išsiurbia 0.03 - 0.1 mililitrų kraujo. Toks kiekis, jei kirmėlių yra net 100, gali sukelti stiprią anemiją. Nematodai pašalinami su išmatomis ir žemėje virsta lervomis. Infekcija prasideda, kai lerva per žmogaus, vaikštančio basomis kojomis, odą patenka į jo vidų. Todėl keliaujantys į tropinius kraštus turėtų visada avėti batus (geriausia - uždarus).

Panaši yra ir strongiloidų infekcija. Šie kirminai irgi gyvena plonojoje žarnoje ir paprastai sukelia pilvo skausmus. Tačiau, jei žmogus yra nusilpęs, šie parazitai gali labai gausiai veistis. Apvaliųjų kirmėlių (askaridžių) randama visame pasaulyje, jomis užsikrėtę maždaug milijardas žmonių. Šią infekciją sukelia apkrėstas maistas (paprastai salotos, daržovės). Stipri infekcija gali sukelti kolitą, ypač vaikams. Suaugę retai patiria kokius nors simptomus, nors buvo pastebėta tulžies pūslės uždegimų, kuriuos sukėlė apvaliosios kirmėlės. Pinworms (Enterobius vermicularis, Oxyuris spp.), kurių yra visame pasaulyje, platinamos kaip ir apvaliosios kirmėlės, nurijus kirmėlių kiaušinėlių. Jomis ypač dažnai užsikrečia vaikai, kuriems jos sukelia stiprius žarnyno skausmus.

Paglosčius šunis būtina plauti rankas, nes prie kailio dažnai būna prilipę šunų kaspinuočių kiaušinėliai, žmonėms galintys sukelti didžiules kepenų arba plaučių cistas.  Valgant žalią arba nepakankamai išvirtą ar iškeptą mėsą, visad galima užsikrėsti kiaulių arba jaučių kaspinuočiais. O žalia žuvis gali turėti žuvų kaspinuočių, kurie žmonėms gali sukelti vitaminų trūkumą. Azijoje žalia gėlųjų vandenų žuvis, krevetės ir vėžiagyviai laikomi dideliu delikatesu, tačiau juos valgant galima užsikrėsti kepenų ir plaučių trematodais. Kadangi galimų kirmėlių infekcijų yra labai įvairių, jas gydyti galima tik tiksliai mediciniškai diagnozavus. Nepakankamas arba netinkamas gydymas gali sukelti komplikacijas, be to, galima nepastebėti kitų parazitų.


APSAUGA NUO SAULĖS IR KARŠČIO

Kuo arčiau pusiaujo esate, tuo intensyvesni saulės spinduliai ir tuo stipriau jūsų odą veikia ultravioletiniai spinduliai.

Saulės nudegimas

Kiek įmanoma, reikia vengti saulės nudegimo. Trumpalaikiai nepatogumai, jau nekalbant apie nemalonų jausmą, susiję ir su odos funkcijų susilpnėjimu (ji mažiau vėsinama, nes laikinai netenkama prakaito liaukų funkcijos!). Ilgainiui atsiranda odos vėžio rizika. Keliautojai turėtų pirmiausia ir, svarbiausia, gerai apsisaugoti: pridengti galvą, dėvėti ilgarankovius ir laisvus drabužius, naudoti apsauginį kremą. Reikėtų vengti ilgesnio buvimo saulėje be jokios apsaugos.

Saulės smūgis ir išsekimas nuo karščio

Saulės smūgį sukelia tiesioginiai saulės spinduliai į neapsaugotą galvą. Jų išvengti galima įvairiais, labai paprastais būdais (dėvėkite kepurę!). Išsekimą nuo karščio (apalpimą) sukelia kraujo apytakos sistemos sutrikimai, kai ilgą laiką būnama karštyje. Tai labai pavojinga. Nukentėjusį reikia paguldyti pavėsyje (pakėlus kojas) ir atvėsinti.

Karščio smūgis ar karščio priepuolis

Karščio smūgį (hiperpireksiją) sukelia karštį reguliuojančios sistemos sutrikimai, pavyzdžiui, nuolatinis buvimas karštyje (dieną ir naktį), nepakankamas fizinis pasirengimas, antsvoris, alkoholis, pernelyg didelė fizinė įtampa, pernelyg šilti drabužiai, vaistai (pvz., „vandens piliulės“) ir nepakankamas skysčių kiekis. Mažiau išskiriama prakaito, ir kūno temperatūra kyla iki 39°–41° C. Oda išsausėja ir parausta, atsiranda stiprus galvos skausmas. Ši būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai komą. Vienintelis gydymo būdas – atvėsinti perkaitusį žmogų. Nukentėjusysis paguldomas pavėsyje ir apdedamas drėgnais kompresais. Ligonį būtina kuo greičiau nuvežti į ligoninę. Mirštamumas nuo stiprios hiperpireksijos siekia 20 proc.!

Išsekimas nuo karščio

Atsižvelgiant į priežastis, išsekimas nuo karščio būna trejopas: tai – vandens, druskų ar prakaito nepakankamumas). Visos trys formos yra pavojingos, o pirmoji ir trečioji gali pereiti į karščio priepuolį.

Išsekimas nuo karščio, kai nepakanka vandens

Šią būseną sukelia nepakankamas suvartojamo vandens kiekis labai karštomis sąlygomis. Kraštutiniai šios būsenos atvejai – tai sudužusių laivų aukos atviroje jūroje ar dykumose klaidžiojantys žmonės. Pirmiausia juntamas stiprus troškulys ir odos dilgčiojimas. Šlapimas būna labai koncentruotas ir tamsus. Gleivinė taip išdžiūva, kad žmogus beveik negali kalbėti. Kyla temperatūra, kvėpavimo dažnumas ir pulsas, lūpos mėlsta. Veidas atrodo išsekęs, akys įdumba – taip atrodo žmogus prieš prasidedant komai. Būtina tuoj pat atstatyti skysčių kiekį organizme ir kreiptis pagalbos į gydytoją.

Išsekimas nuo karščio, kai nepakanka druskų

Ši būsena paprastai kyla nepatyrusiems naujokams po varginančios kelių dienų veiklos, kai daug prakaituojama, kai geriama daug vandens, bet nepakanka druskų. Šios būsenos susidarymą paspartina skrandžio ir žarnyno infekcijos, kai viduriuojama ir vemiama. Kūno druskų rezervai išsenka, o tai sukelia organų, kuriems druskų nepakanka, sutrikimus. Pirmieji simptomai gali būti: padidėjęs išsekimas, galvos skausmas ir stiprūs raumenų spazmai. Labai būdingi požymiai – tai stiprus išbalimas ir prakaitu padengta oda, kai ligonis nualpsta. Be įprastų priemonių (poilsio, vėsinimo, skysčių), labai svarbu vartoti druskos.

Išsekimas nuo karščio, kai nepakanka prakaito

Tokia būsena susidaro žmonėms, kurie kelis mėnesius ar metus praleidžia karšto klimato sąlygomis. Tai gali būti laikoma prakaito liaukų išsekimu. Ant liemens ir vidinės rankų dalies atsiranda mažų pūslelių. Šiose vietose susidaro labai mažai prakaito arba jo visai nesusidaro. Ypač vidurdienio karštyje tai sukelia silpnumą, svaigulį, trūksta oro. Priepuolių metu stipriai prakaituoja galva, labai norisi šlapintis. Tokią būseną patiriantys žmonės turi būti kuriam laikui (mažiausiai vienam mėnesiui) pervežami į vėsesnį klimatą, kad organizmas atsigautų. Grįžę jie turėtų po truputį, stebimi gydytojo, priprasti prie karščio, nes, esant ekstremalioms situacijoms, galima patirti karščio smūgį.


KELIONĖS VAISTINĖLĖ

Paprastai žmonės į keliones pasiima per daug vaistų. Įprastų vaistų, ypač antibiotikų, galima nusipirkti bent jau tropinių šalių didžiuosiuose miestuose (dažnai netgi be receptų!). Keliaujant į atokias vietas, labai svarbu turėti gerą vaistinėlę.
Kad galėtumėte teisingai įvertinti nežinomų vaistų vertę, atidžiai perskaitykite instrukcijų lapelį. Geriausia būtų pasikonsultuoti su gydytoju. Prieš komplektuojant vaistinėlę, reikėtų atkreipti dėmesį į jau patikrintus vaistus ir į tuos vaistus, kurių netoleruoja jūsų organizmas. Chroniškomis ligomis sergantys asmenys privalo pasiimti jiems skirtus vaistus ir įsitikinti, kad tiek jų pakaks.

Naudingi patarimai

Reikėtų nepamiršti, kad farmacijos produktų galiojimo laikas, esant karštam klimatui, gali sutrumpėti, skysti vaistai gali išdžiūti, aktyviosios medžiagos – išgaruoti, žvakutės – ištižti. Būtų neblogai pasiimti sterilių vienkartinių švirkštų, nes atokiose ligoninėse jų gali trūkti, jie gali būti nepakankamai sterilizuoti. Reikėtų turėti dvi adatas (injekcijoms į raumenis naudojamų adatų paskirtis gali būti labai įvairi), nes vienos adatos gali reikėti vaistams pritraukti. Reikėtų nepamiršti, kad muitinių pareigūnai, ypač Pietų Azijos, jau turi nemažai patirties ir yra susidūrę su Vidurio Europos narkomanais. Visi įtarimai, galimai kilsiantys tikrinant bagažą, gali turėti labai nemalonių pasekmių.

Blogai besibaigiantys geri ketinimai

Įvairūs vaistai, dalijami ypač ekspedicijų metu, labai traukia vietinius atokių vietų gyventojus. Turistams sunku nuspręsti, ar tikrai geriems tikslams jie pasitarnaus, vietiniams gyventojams dalydami chirurgines priemones, dezinfekcines medžiagas, nuskausminamuosius vaistus, nes neaišku, kokį poveikį tai gali sukelti.

Atsargiai su vaistų falsifikatais

Dažnai pranešama apie vaistų falsifikatų atvejus. Pirmiausia jų pasitaiko vadinamosiose trečiojo pasaulio šalyse. Tokiais atvejais vaistai yra kopijuojami kartu su pakuote ir instrukcijų lapeliu. Geriausiu atveju – turinys visiškai neveiksmingas. Tačiau pasitaikė, kad tokių vaistų pavartoję žmonės rimtai susirgo ar net mirė.

Daugiau informacijos ieškokite www.saugikelione.lt